Aplankykite mūsų naują svetainę

Blogas persikelia į naują svetainę

www.autotiuningas.com.

Naujuosius straipsnius talpinsime ten. Malonaus skaitymo 🙂

Enzo Ferrari – F1 bolidas.

Enzo Ferrari bendro naudojimo keliams skirtas F1 bolidas, į šį bolidą su meile perteiktos Formules – 1 komandos patirtis ir žinios. Prie ekstremalaus automobilio valdymo savybių dirbo Ferrari pilotas Michaelis Shumacheris.

Ferrari Enzo.

Automobilis prarado ankstesniems Ferrari budingą stilingumą, tačiau gamintojai nesuka dėl to galvos. Juk ir taip šis bolidas įspūdingas savo vidumi ir išore taip pat savo galingumu ir įdiegtomis naujovėmis. Automobilio gražus kėbulas pagamintas naudojant aliuminio ir anglies pluošto (ne stiklo pluošto!). Šis derinys leidžia bolido kėbulą padaryti lengvesniu ir tvirtesniu.

Pakeliamos durelės į viršų “prikabintos“ priekinėje jų dalyje. Tokios durelės labai pagražina automobilį. Toks kūrėjų sprendimas pilnai atitinka aerodinaminius reikalavimus. Paprastos durelės nėra patogios įlipt į žemą automobilį. Pabandykite tai įsivaizduoti. Be to mūsų Enzo durelės leidžia atidarant atidengti dalį stogo, taip dar palengvindamos vairuotojo įlipimą.

Enzo pakeliamos durelės.

Beveik visos interjero detalės pagamintos iš tvirto anglies pluošto. Ant vairo išdėstyti pagrindiniai valdymo prietaisai. Ant jo esantys mygtukai ir įvairiausios svirtys iškalbingai pasakoja apie daugybę panaudotų F – 1 technologijų. Mygtukų pagalba galima kontroliuoti automobilio prošvaisą, atbulinę pavarą, traukos kontrolės aktyvavimą, posūkių indikatorius, transmisijos rėžimus ir prietaisų skydelyje esančius ekrano režimus.

Inžinieriai, tverdami automobilį aerodinamikos srityje, turėjo du pagrindinius ir svarbius tikslus. Leisti bolidui  pasiekti didesnį nei 350 km/h greitį ir užtikrinti maksimalias sukibimo ribas vidutinio greičio posūkiuose. Šiaip tokie dalykai yra sunkiai suderinami. kiekvienam skirtingam greičio režimui reikalinga skirtingų charakteristikų aerodinaminė įranga. Imkime tokį pavyzdį: mažu greičiu efektyvus spoileris, pasiekus didelį greitį didele jėga spaus bolidą prie žemės ir paprasčiausiai kontroliuos bolido stabilumą. Taip pavyko padaryti sukūrus aktyvią aerodinaminę kontrolę, kuri, priklausomai nuo greičio, automatiškai sureguliuoja priekyje ir gale esančius spoilerius taip, kad jie užtikrintų maksimalų Enzo sukibimą su keliu ir sukurti kuo geresnį aerodinaminį pasipriešinimą. Šiai įrangai padeda aktyvi pakaba, taip pat, priklausomai nuo greičio, keičiant automobilio prošvaisą. Puiki dugno aerodinamika yra labai svarbus automobilio stabilumo garantas.

Ferrari pasirinko du greičio režimus: Tarp nedidelio ir vidutinio greičio bei tarp didelio ir labai didelio greičio. rezultate 200 km/h greičiu važiuojantis Enzo prie kelio yra spaudžiamas 344 kg jėga, pasiekus 300 km/h greitį aerodinaminio spaudimo jėga padidėja iki 775 kg, o pasiekus 350 km/h greitį, vėl sumažėja iki 585 kg.

Įmontuotas V formos 12 cilindrų ir 6L variklis. keturi grandinėmis varomi paskirstymo velenėliai valdo 48 vožtuvus, o įsiurbimo kolektoriaus geometrija yra kintama. Taip yra pasiekiama geriausios charakteristikos visuose diapozonuose. 660 AG variklis dirba 95 oktaninio skaičiaus benzinu.

6 laipsnių transmisijos darbą pagerina elektrohidraulinės sistemos valdomas dvigubas sankabos mechanizmas. Pavaros jungiamos prie vairo esančiomis iš karbono pagamintomis svirtelėmis. Šiu svirtelių komandos įvykdomos vos per 0,150 sekundės. Vairuotojas gali pasirinkti du transmisijos rėžimus, tai sportinį ir lenktyninį. Rėžimus galima keisti neatitraukiant nuo vairo rankų. Patogu. 19 colių išvaizdūs ratlankiai, apauti specialiai sukurtomis Bridgestone Poten – za REO5OAscuderia padangomis.

Bolidą stabdo “Brembo“ stabdžių sistema su keramikiniais diskiniais stabdžiais. 380 mm diametro diskus spaudžia priekyje šešių cilindrukų, gale – keturių cilindrukų apkabos. Tokie stabdžiai lyginant su įprastais, yra net 12,5 kg lengvesni.

Kiekvienas pagal individualų užsalymą pagamintas greičiausias visų laikų serijinis Ferrari automobilis bus pritaikytas pagal savo klientų poreikius. Būsimasis Enzo šeimininkas galės pagal savo norus išsirinkti prietaisų skydelį bei sėdynę.

Arkų pūtimas,platinimas.

Arkų platinimo prireikia tada, kai norime įdėti nestandartinio dydžio ratus ar pagražinti savo automobilį.Viskas priklauso nuo  automobilio vairuotojo skonio. Dažniausiai norima ir plačių ratų ir gražių arkų. Arkas galima platinti įvairiai. Valcuoti, perdaryti su stiklo pluoštu ar įvirinti. Valcuojant,arkos turi būti neprarūdiję ir seniau nedarytos iš stiklo audinio ar glaisto, nes kitaip valcavimas bus nesėkmingas ar visai neįmanomas. Todėl prieš valcuojant apžiūrėkite automobilio arkas. Valcavimui naudojamas specialus aparatas.

Valcavimo aparatas.

Kitas būdas. Arkas platinti išpjovus arkas nuo kito automobilio ir įvirinti ant Jūsų norimo automobilio arkos arba įkniedyti jas. Gražiai nuglaisčius glaistu su stiklo skaidulomis jas galime dažyti. Jei viską gerai padarėte, arkos tarnaus ilgai ir gražiai atrodys ant automobilio.

Dar kitas būdas arkas pagražinti stiklo pluošto pagalba. Galima ant tos pačios arkos dėti stiklo pluoštą ir taip platinti arba išpjauti automobilio arką ir su stiklo pluoštu ją formuoti taip kaip jums patinka. Suformuotos stiklo pluošto arkos glaistomos ir dažomos.

Galinė arka.

Galinė arka iš stiklo audinio.

Valcuojant galime arkas praplatinti keletą centimetrų, o įvirinant ar darant iš stiklo audinio galime žymiai daugiau. Jei nepasitikite savo jėgomis ir nedrįstate pūsti arkų namie, geriausias variantas jas valcuoti pas profesionalus, kurie padarys kokybišką darbą. Kaina vienos arkos valcuojant svyruoja nuo 50lt iki 80lt ir daugiau.

Pasak ekspertų, arkų pūtimas visada didina oro pasipriešinimą, todėl mažina maksimalų greitį ir didina kuro sąnaudas.

Automobilio BMW platintos arkos.

Dažų burbuliukai.

Toks reiškinys gerai žinomas baltos spalvos automobilių savininkams. Dažai išsipūčia burbuliukais ar pūslelėmis, kurios vėliau trūksta ir apnuogina korozijos žymes. Jei pastebėjote tokį reiškinį ant savo automobilio, verčiau nelaukite kol dažai nusilups, atidengdami surūdijusį metalą. Geriau atverkite iškilusį burbuliuką, atsargiai pašalinti dažus iki tvirto sluoksnio ir nuvalyti tą vietą vait spiritu ar benzinu (nuriebalinti). Jei tai tikrai būtina, padengti rūdžių rišikliu, bet neužtepkite jo ant šalia esančių dažų. Paruoštą vietą, kuri gali būti ganėtinai gili, padengti keliais dažų sluoksniais. Kaip pirmą sluoksnį, galime naudoti gruntus su antikoroziniais priedais, kurie tinka tepti ant korozijos pažeisto metalo. Duobutę užtepame keliais dažų sluoksniais, kad būtų pasiektas bendras paviršiaus dažų lygis, o jau tada galima nupoliruoti, kad nebeliktų dažymo žymių.

Dyzelinio kuro sistemoms “Bosch“ jau 75 -eri.

Prieš 75 metus, 1927 m gruodžio 30 dieną garsi vokiečių kompanija “Bosch“ pradėjo gaminti pirmuosius pasaulyje dyzelinio kuro siurblius ir purkštukus. Šios kompanijos dėka pirmą kartą istorijoje krovininiams automobiliams ir autobusams, o po to ir lengviesiems automobiliams buvo galima sukonstruoti greitaeigius dyzelinius variklius.
Šiuo metu Vakarų Europoje iš naujų registruotų automobilių yra net 40% su dyzeliniais varikliais.
2001 metais – “Bosch“ pagamina 5 000 000 -inę tiesioginio dyzelinio kuro įpurškimo sistemą lengvajam automobiliui; Bosch gaminamiems dyzelinio kuro aparatūrai, kada ji gaminama jau 75 metai.

Truputis skaičių ir faktų apie “Bosch“

Įpurškiamo kuro slėgis: Šiuo metu pasiektas net 2050 barų (atmosferų) slėgis. Tai atitinka jėgai, kuria veikia vidutinės klasės lengvojo automobilio masė į piršto nago plotą. Taip tai neįtikėtina ką gali “Bosch“.

Įpurškiamo kuro greitis: Kuras įpurškiamas iki 2350km/h greičiu per purkštuko kiaurymes (skylutes). tai atitinka reaktyvinio lėktuvo maksimalų pasiektą greitį.

Kuro įpurškimo trukmė: Per 1,5 milisekundės kuras įpurškiamas į degimo kamerą – tiek pat laiko trunka fotoaparato plyksės šviesos impulsas.

Įpurškiamas kuro kiekis: mažiausias įpurškiamo kuro kiekis yra 1 cmm (kubinis milimetras), arba atitinka smeigtuko galvutės tūrį. Didžiausias įpurškiamo kuro kiekis lengviesiems automobiliams siekia 70 cmm.

Kuro įpurškimo dažnis: Jeigu šešių cilindrų dyzelinio variklio alkūninis velenas sukasi 4500 aps/min greičiu, kuro įpurškimo sistema valdo 225 įpurškimo ciklus per sekundę.

Variklio dydis: Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai yra padaryti nuo 3 cilindrų 0,8 litro ir 33kW galios iki 8 cilindrų 4.0 litrų ir virš 180kW galios. Volkswagen greitu laiku pasiūlys 10 cilindrų 5.0 litrų variklį su 230kW galia.

Kuro sąnaudos: Demonstracinio bandomojo važiavimo metu 1.0 litro darbinio tūrio “Volkswagen“ dyzelinis variklis sunaudoja tik 0,89 litro kuro 100km – tai taupiausias pasaulyje dyzelinis variklis. Šis prototipas pasiekė mažas kuro sąnaudas tik “Bosch“ aukšto slėgio kuro įpurškimo sistemos dėka. Serijinėje gamyboje esantis taupiausias automobilis su dyzeliniu varikliu yra “VW Lupo 3L TDI“ ir “Audi A2 1,2 TDI“, vidutiniškai vartojantys 3.0 litrus kuro 100km. Šiuose automobiliuose taip pat sumontuotos Bosch sistemos.

Dyzelių rinka: 2001 metais Vakarų Europoje tarp naujai registruotų automobilių dyzeliniai varikliai sudaro 36%. Australijoje – 66%. Belgijoje – 63%. Liuksemburge – 58%. Vokietijoje – 34.6%. Palyginimui : 1996 metais Vokietijoje buvo registruota tik 15% naujų automobilių su dyzeliniais varikliais.

Dyzeliai sporte: 1998 metais pirmą kartą istorijoje Niurburgringo 24 valandų lenktynėse pasiekta pergalė, naudojant dyzelinį variklį – automobiliu “BMW 320d“ su “Bosch“ modernia aukšto slėgio dyzelinio kuro įpurškimo sistema.

Pamatę užrašą “Bosch“, susimastykime kiek jis mums daug reiškia, kiek pakeitė Mūsų automobilius.. Net ir po sportinio automobilio antvožu gali slėptis grėsmingas dyzelinis variklis su “Bosch“ modernia aukšto slėgio dyzelinio kuro įpurškimo sistema.

VW Lupo TDI variklis.

VW Lupo išorė.

Audi A2 1.2 TDI. Išorė.

 

Aerografija.

Aerografija – piešiniai atliekami aerografu, tai mažas pniaumatinis aparačiukas panašus į dažų purkštuvą (polivizatorių).

Aerografas.

Juo atliekami sudėtingi ir paprasti piešiniai ant automobilių išorės ar vidaus. Tokie piešiniai reikalauja daug įgūdžių, reikia puikiai įvaldyti aerografą. Aerografija automobiliui suteikia gyvumo ir pasakiško grožio, automobilis tampa lyg meno kūrinys, galima piešti labai tikroviškus, gyvus piešinius. Automobilis daugeliui yra tik paprasčiausia transporto priemonė, su kuria galima nukakti iš taško A į tašką B. Bet kai kuriems taip neatrodo ir automobiliui skiria daugiau dėmesio, nes automobilis parodo pačio žmogaus mąstymą apie jo vairuojamą automobilį ar motociklą.

Pačių aerografijos piešinių kainos panašiai yra nuo 300lt ir net iki kelių tūkstančių litų, priklauso nuo piešinių sudėtingumo. Kuo piešinys sudėtingesnis tuo jis brangesnis.

Aerografų galima nusipirkti dažų parduotuvėse, jų kainos svyruoja nuo 140lt iki 1000lt. Priklauso nuo aerografo rūšies ir firmos. Ne visad  garsios firmos daiktas gali veikti geriau už pigesnį mažiau garsios firmos daiktą. Pirmam bandymui galima pamėginti nusipirkti vidutinį aerografą. Jų yra Panevėžyje Basanavičiaus g. 46. ir Nemuno g. 47a. Rasite geros kokybės aerografus už jums tinkamą kainą. Nepamirškite, aerografui bus reikalingas 2 – 3 barų  slėgis, kuris bus tiekiamas oro kompresoriumi.

Nebijokite bandyti piešti aerografu, gal Jūs turite gabumų ir puikiai seksis piešti arba tai bus Jūsų hobis. Rusijos statistika rodo, kad taip pagražintų automobilių, motociklų vagystės vyksta 87% rečiau nei paprastu neišsiskiriančių automobilių.

Aerografija ant automobilio šono.

Aerografija ant automobilio antvožo (kapoto).

Aerografija ant motociklo bako.

Arkų taisymas.

Daugumos senesnių automobilių kėbulai jau būna pažeisti korozijos. Jei arkos yra prarudiję iki tiek, jog nebėra sveiko metalo ir atsirado kiaurymės jas galima taisyti stiklo pluošto pagalba arba įvirinant naują metalą išpjovus pažeistą vietą.

Išpjauname pažeistą vietą, paimame metalo lakštą ir atpjauname reikiamo dydžio lopą ir įviriname jį į arkos išpjautą vietą.

Virinimo siūlę nušlifuojame ir vėl viriname kol siūlės vieta bus lygi. Apšlifuojame nelygumus ir galime pradėti glaistyti nelygumus.

Nugruntavus galime dažyti tokią arką. Galima dažyti tik arką arba kėbulo dalį, nereikia dažyti viso automobilio. Tokia sutvarkyta arka bus sveika apie 3 – 5 metus, priklauso nuo kokybiškai atlikto darbo.

Kitas būdas taisyti pažeistą automobilio arką stiklo pluošto pagalba. Reikės stiklo pluošto ir polisterinės dervos. Išpjauname pažeistą vietą. Iškerpamas gabalėlis stiklo pluošto taip, kad jis uždengtų 2 cm skylės krašto. Audinys išteptas polisterine derva dedamas ant skylės. Paviršius išlyginamas spaudžiant stiklo audinį prie skylės kraštų. Teptuku papildomai ištepamas polisterine derva visas audinys. Jeigu skylė gana didelė, po 8 – 10 minučių klijuojamas kitas stiko pluošto sluoksnis. Kuo daugiau sluoksnių tuo patikimiau užtaisoma skylė. Po 30 minučių audinys jau turėtų būti sukietėjęs ir paviršius bus pasidaręs gana lipnus. taip užklijuotą paviršių galima glaistyti. Jeigu kėbulo paviršiuje matomos mažos kiaurymės ir įtrūkiai, juos galime užtaisyti glaistu su stiklo pluoštu. Taip sutvarkę arką ar kėbule esančias skyles, galime jas gruntuoti ir ramiai dažyti. Gruntuojant galime dėti net 3 ar daugiau grunto sluoksnių. Taip sutvarkyta arka galėsite džiaugtis 3 ar daugiau metų.

Xenon šviesos, kas tai?

Tai dujinė Xenon lemputė, kuri žymiai skiriasi nuo įprastų. Xenon lemputės užpildytos dujomis, šviečia net 5 – 10 kartų ilgiau, nei paprastos halogeninės lemputės.

Xenon lemputės.

Ksenonai šviečia 3 – 5 kartus stipriau ir taip tamsiu paros metu kelias tampa geriau matomas, vairavimas tampa saugesnis.

Xenon žibintų šviesos.

Tokia lemputė naudos tik 35W vietoj 55W , šviečia kaip dieną, akys žymiai lengviau atskiria judančius ir blankius objektus. Tokios lemputės dažniausiai jau būna įdiegtos naujuose automobiliuose, bet lengvai galima įdiegti ir į senesnių modelių automobilius. Geros ksenoninės lemputės panašiai kainuoja apie 250 – 300Lt. Xenon lemputės yra ir prabangos reikalas ir tiuningo mažas elementas, taip pogi tamsiais žiemos vakarais matyti ir būti matomam yra taip pat svarbu, kaip važiuoti žieminėmis padangomis. Tokių lempučių degalinėse nenusipirksite, reikia teirautis automobilių dalių ar remonto firmose. Tokios sistemos instaliacija trunka vos valandą, nes nereikia nieko perdirbti, pjaustyti ar lituoti. Tokia tinkama instaliacija Jūsų matymui duos daug pliusų.

Motociklas su tanko varikliu.

Vokiečiai, Tilo Niebel su savo bendradarbiais iš kompanijos “Harzer Bike“  sukonstravo gigantišką motociklą su sovietinio tanko T – 55 varikliu. Gavę tanko variklį, apmąstę kur būtų racionaliausia jį panaudoti, nusprendė konstruoti naują motociklą. Iš to gavosi? Taip.Tai didžiulis motociklas.

Savo išvaizda primenantis Antrojo Pasaulinio karo transporto priemonę “Panzerbike“ iš ties yra motociklas su šoniniu vežimėliu. T – 55  variklis yra V12 tipo, o jo galia siekia net 620 arklio galių. Šio motociklo ilgis apie 6m, plotis – 2,7m, o sveria jis nei daug nei mažai 5 tonas. Štai Jums keletas foto jog įsivaizduotumėte jo dydį.

Automobilio dažymas

Automobilio dažymas ir paruošimas dažymui atrodo iš pirmo žvilgsnio nesunkus darbas. Visų pirma reikia apžiūrėti ar automobilio kėbulo dalys (sparnai, kapotas, arkos, durelės..) nėra sulankstytos. Jei kėbulas prarudijęs iki tiek, kad atsirado kiaurymės, jas galime nevirinti jei neturite tam įrankių. Yra pirkti polisterinės dervos ir stiklo pluoštas.Juo galime klijuoti kiaurymes ir taip paruošti kėbulą dažymui

.Jei kėbulas sulankstytas nestipriai, galime patys imtis remonto darbų. Kėbulas lyginamas plaktuku arba taikomas kameros ar vaikiško dviračio kameros būdas. Kamera įstatoma po pažeista vieta ir imama į ją pūsti orą. Taip įlinkusi skarda grįš į buvusią padėtį.

Lyginant kėbulo paviršių reikia gana atsargiai, neišspausti per daug metalo į išorę ar vidų, tada bus dar sunkiau, metalas išsitampys. Reikia metalą stengtis išlyginti kuo mažiau smūgiuojant, kad nereiktų jo varyti atgal. Jei padarėte pūslę, galima ją sutvarkyti šaltuoju būdu. Smailiuoju plaktuko galu reikia stuksenti metalą, o iš kitos pusės laikyti prispaustą paramą (pusapvalis masyvus metalo gabalas). Pradėdama nuo pūslės krašto ir einama spirale pūslės vidurio link. Kėbule yra daug sunkiai prieinamų vietų, tad galime pasigaminti įvairiausių metalinių mentelių ar kabliukų ar 10mm skersmens strypų. Išlyginus kėbulą galima mažus nelygumus  ar iškilimus išlyginti didele dilde. Jos nepasiektos vietos šlifuojamos abrazyviniu popieriumi. Pagaliau švariu skudurėliu ir skiedikliu (vaitspiritas, 646, 645, 647…) nuo taisomo paviršiaus nuvalome riebalus, jog glaistas, gruntas ar dažai kibtų prie Jūsų paruošto paviršiaus.

Nuglaistytas automobilio kapotas.

Dažymo medžiagos apsaugo automobilio kėbulą nuo vandens, benzino, alyvų, saulės, ir kitų atmosferos veiksnių poveikio. Labai svarbios ir dekoratyvinės ypatybės – spalva, blizgesys ir išvaizda. Gana svarbios ir mechaninės ypatybės – kietumas, stiprumas, elastingumas, ir lipnumas.

Pagal dangos rūšį dažymo medžiagos skirstomos į lakus, dažus, emalius, gruntus ir glaistus. Išdžiūvus lakui, susidaro permatoma danga. Dažai sudaro nepakankamai dekoratyvią dangą. Emaliai sudaro kietą, lygų ir blizgantį paviršių. Gruntas – gerai limpanti prie dažomo paviršiaus medžiaga, kuri kėbulo paviršių saugo nuo korozijos ir gerina dažų sukibimą. Glaistu užglaistomi paviršiaus įdubos ir nelygumai. Patariu pirkti ne pačius pigiausius glaistus. Glaistai būna dviejų komponentų. Glaistas yra smulkaus grūdėtumo, turi antikorozinių ypatybių, lengvai šlifuojamas sausu šlifavimo popieriumi Nr. 90. Juo galima išlyginti vidutinio dydžio metalo nelygumus. Vieno stori gali siekti 4 – 5mm. Glaistą geriausia tepti ant nuriebalinto paviršiaus 20 laipsnių temperatūroje tada glaistas išdžiūsta panašiai per 5 – 15 minučių. Prieš dažant paviršių jį patartina gruntuoti (fileriu) 4+1. Tai akrilinis dviejų komponentų užpildas. Jis gerai padengia paviršiuje esančias poras, jis lengvai šlifuojasi popieriumi Nr.600 – 1000. Gruntą reikia praskiesti ir purkšti 3 – 4 barų slėgiu.

Nugruntuotas automobilio sparnas.

Galima glaistyti glaistu su stiklo pluoštu. Tai dvikomponentis glaistas, kurio didžiąją dalį sudaro stiklo skaidulų pluoštas. Jis neskilinėja kaip paprastas glaistas net ir užtepus storesniu sluoksniu. Todėl juo galima paslėpti didelius metalo nelygumus. Glaistas 20 laipsnių temperatūroje išdžiūsta panašiai per 25 minutes.

Išdžiūvus glaistui galime pradėti šlifuoti. Darbo kokybė priklauso nuo šlifavimo popieriaus kokybės. Švitrinis popierius su stambiais grūdeliais palieka paviršiuje gilius įbrėžimus, kuriuos galima įžiūrėti net per dažų sluoksnį.

Gerai paruoštą paviršių galime gruntuoti arba padengti gruntiniu užpildu. Gruntas būna baltos, pilkos ir rudos spalvų. Gruntas išdžiūsta panašiai per 2 valandas. Nugruntuotą paviršių reikia šlifuoti labai smulkiu švitriniu popieriumi (Aš naudoju Nr. 1500 nudažius nesimato jokių įbrėžimų) ir nuriebalinti.

Kruopščiai paruoštą kėbulą ar jo dalį galime dažyti. Norimus dažus galime nusipirkti automobilių dažų parduotuvėse arba ten juo pagamins pagal Jūsų nuneštą pavyzdį (bako dangtelį ar kitą detalę).  Pasiteiraukite kokioje temperatūroje džiūsta Jūsų nusipirkti dažai, nes kai kurie džiūsta tik aukštoje temperatūroje 80 – 120 laipsnių temperatūroje. Taip pat pirkdami dažus pasistenkite pirkti tos pačios firmos kaip ir buvo naudojamas gruntas ir glaistas, nes kitaip dažai gali tirpdyti gruntą ar glaistą.

Dažymui tinka kompresoriai tiekiantys 3 – 6 barų slėgį. (Aš turiu kompresioriu 2,2kW kuris tiekia iki 10 barų slėgį, resiveris 50L, 280L/min , tokio kompresoriaus pakanka gruntavimui ,dažymui..) Tai va nudažius pirmą sluoksnį, reikia palaukti 10 – 15min, po to antrą kartą dažyti skystesniais dažais.

Nudažytas automobilio kapotas.