Enzo Ferrari – F1 bolidas.

Enzo Ferrari bendro naudojimo keliams skirtas F1 bolidas, į šį bolidą su meile perteiktos Formules – 1 komandos patirtis ir žinios. Prie ekstremalaus automobilio valdymo savybių dirbo Ferrari pilotas Michaelis Shumacheris.

Ferrari Enzo.

Automobilis prarado ankstesniems Ferrari budingą stilingumą, tačiau gamintojai nesuka dėl to galvos. Juk ir taip šis bolidas įspūdingas savo vidumi ir išore taip pat savo galingumu ir įdiegtomis naujovėmis. Automobilio gražus kėbulas pagamintas naudojant aliuminio ir anglies pluošto (ne stiklo pluošto!). Šis derinys leidžia bolido kėbulą padaryti lengvesniu ir tvirtesniu.

Pakeliamos durelės į viršų “prikabintos“ priekinėje jų dalyje. Tokios durelės labai pagražina automobilį. Toks kūrėjų sprendimas pilnai atitinka aerodinaminius reikalavimus. Paprastos durelės nėra patogios įlipt į žemą automobilį. Pabandykite tai įsivaizduoti. Be to mūsų Enzo durelės leidžia atidarant atidengti dalį stogo, taip dar palengvindamos vairuotojo įlipimą.

Enzo pakeliamos durelės.

Beveik visos interjero detalės pagamintos iš tvirto anglies pluošto. Ant vairo išdėstyti pagrindiniai valdymo prietaisai. Ant jo esantys mygtukai ir įvairiausios svirtys iškalbingai pasakoja apie daugybę panaudotų F – 1 technologijų. Mygtukų pagalba galima kontroliuoti automobilio prošvaisą, atbulinę pavarą, traukos kontrolės aktyvavimą, posūkių indikatorius, transmisijos rėžimus ir prietaisų skydelyje esančius ekrano režimus.

Inžinieriai, tverdami automobilį aerodinamikos srityje, turėjo du pagrindinius ir svarbius tikslus. Leisti bolidui  pasiekti didesnį nei 350 km/h greitį ir užtikrinti maksimalias sukibimo ribas vidutinio greičio posūkiuose. Šiaip tokie dalykai yra sunkiai suderinami. kiekvienam skirtingam greičio režimui reikalinga skirtingų charakteristikų aerodinaminė įranga. Imkime tokį pavyzdį: mažu greičiu efektyvus spoileris, pasiekus didelį greitį didele jėga spaus bolidą prie žemės ir paprasčiausiai kontroliuos bolido stabilumą. Taip pavyko padaryti sukūrus aktyvią aerodinaminę kontrolę, kuri, priklausomai nuo greičio, automatiškai sureguliuoja priekyje ir gale esančius spoilerius taip, kad jie užtikrintų maksimalų Enzo sukibimą su keliu ir sukurti kuo geresnį aerodinaminį pasipriešinimą. Šiai įrangai padeda aktyvi pakaba, taip pat, priklausomai nuo greičio, keičiant automobilio prošvaisą. Puiki dugno aerodinamika yra labai svarbus automobilio stabilumo garantas.

Ferrari pasirinko du greičio režimus: Tarp nedidelio ir vidutinio greičio bei tarp didelio ir labai didelio greičio. rezultate 200 km/h greičiu važiuojantis Enzo prie kelio yra spaudžiamas 344 kg jėga, pasiekus 300 km/h greitį aerodinaminio spaudimo jėga padidėja iki 775 kg, o pasiekus 350 km/h greitį, vėl sumažėja iki 585 kg.

Įmontuotas V formos 12 cilindrų ir 6L variklis. keturi grandinėmis varomi paskirstymo velenėliai valdo 48 vožtuvus, o įsiurbimo kolektoriaus geometrija yra kintama. Taip yra pasiekiama geriausios charakteristikos visuose diapozonuose. 660 AG variklis dirba 95 oktaninio skaičiaus benzinu.

6 laipsnių transmisijos darbą pagerina elektrohidraulinės sistemos valdomas dvigubas sankabos mechanizmas. Pavaros jungiamos prie vairo esančiomis iš karbono pagamintomis svirtelėmis. Šiu svirtelių komandos įvykdomos vos per 0,150 sekundės. Vairuotojas gali pasirinkti du transmisijos rėžimus, tai sportinį ir lenktyninį. Rėžimus galima keisti neatitraukiant nuo vairo rankų. Patogu. 19 colių išvaizdūs ratlankiai, apauti specialiai sukurtomis Bridgestone Poten – za REO5OAscuderia padangomis.

Bolidą stabdo “Brembo“ stabdžių sistema su keramikiniais diskiniais stabdžiais. 380 mm diametro diskus spaudžia priekyje šešių cilindrukų, gale – keturių cilindrukų apkabos. Tokie stabdžiai lyginant su įprastais, yra net 12,5 kg lengvesni.

Kiekvienas pagal individualų užsalymą pagamintas greičiausias visų laikų serijinis Ferrari automobilis bus pritaikytas pagal savo klientų poreikius. Būsimasis Enzo šeimininkas galės pagal savo norus išsirinkti prietaisų skydelį bei sėdynę.

Arkų pūtimas,platinimas.

Arkų platinimo prireikia tada, kai norime įdėti nestandartinio dydžio ratus ar pagražinti savo automobilį.Viskas priklauso nuo  automobilio vairuotojo skonio. Dažniausiai norima ir plačių ratų ir gražių arkų. Arkas galima platinti įvairiai. Valcuoti, perdaryti su stiklo pluoštu ar įvirinti. Valcuojant,arkos turi būti neprarūdiję ir seniau nedarytos iš stiklo audinio ar glaisto, nes kitaip valcavimas bus nesėkmingas ar visai neįmanomas. Todėl prieš valcuojant apžiūrėkite automobilio arkas. Valcavimui naudojamas specialus aparatas.

Valcavimo aparatas.

Kitas būdas. Arkas platinti išpjovus arkas nuo kito automobilio ir įvirinti ant Jūsų norimo automobilio arkos arba įkniedyti jas. Gražiai nuglaisčius glaistu su stiklo skaidulomis jas galime dažyti. Jei viską gerai padarėte, arkos tarnaus ilgai ir gražiai atrodys ant automobilio.

Dar kitas būdas arkas pagražinti stiklo pluošto pagalba. Galima ant tos pačios arkos dėti stiklo pluoštą ir taip platinti arba išpjauti automobilio arką ir su stiklo pluoštu ją formuoti taip kaip jums patinka. Suformuotos stiklo pluošto arkos glaistomos ir dažomos.

Galinė arka.

Galinė arka iš stiklo audinio.

Valcuojant galime arkas praplatinti keletą centimetrų, o įvirinant ar darant iš stiklo audinio galime žymiai daugiau. Jei nepasitikite savo jėgomis ir nedrįstate pūsti arkų namie, geriausias variantas jas valcuoti pas profesionalus, kurie padarys kokybišką darbą. Kaina vienos arkos valcuojant svyruoja nuo 50lt iki 80lt ir daugiau.

Pasak ekspertų, arkų pūtimas visada didina oro pasipriešinimą, todėl mažina maksimalų greitį ir didina kuro sąnaudas.

Automobilio BMW platintos arkos.

Dažų burbuliukai.

Toks reiškinys gerai žinomas baltos spalvos automobilių savininkams. Dažai išsipūčia burbuliukais ar pūslelėmis, kurios vėliau trūksta ir apnuogina korozijos žymes. Jei pastebėjote tokį reiškinį ant savo automobilio, verčiau nelaukite kol dažai nusilups, atidengdami surūdijusį metalą. Geriau atverkite iškilusį burbuliuką, atsargiai pašalinti dažus iki tvirto sluoksnio ir nuvalyti tą vietą vait spiritu ar benzinu (nuriebalinti). Jei tai tikrai būtina, padengti rūdžių rišikliu, bet neužtepkite jo ant šalia esančių dažų. Paruoštą vietą, kuri gali būti ganėtinai gili, padengti keliais dažų sluoksniais. Kaip pirmą sluoksnį, galime naudoti gruntus su antikoroziniais priedais, kurie tinka tepti ant korozijos pažeisto metalo. Duobutę užtepame keliais dažų sluoksniais, kad būtų pasiektas bendras paviršiaus dažų lygis, o jau tada galima nupoliruoti, kad nebeliktų dažymo žymių.

Dyzelinio kuro sistemoms “Bosch“ jau 75 -eri.

Prieš 75 metus, 1927 m gruodžio 30 dieną garsi vokiečių kompanija “Bosch“ pradėjo gaminti pirmuosius pasaulyje dyzelinio kuro siurblius ir purkštukus. Šios kompanijos dėka pirmą kartą istorijoje krovininiams automobiliams ir autobusams, o po to ir lengviesiems automobiliams buvo galima sukonstruoti greitaeigius dyzelinius variklius.
Šiuo metu Vakarų Europoje iš naujų registruotų automobilių yra net 40% su dyzeliniais varikliais.
2001 metais – “Bosch“ pagamina 5 000 000 -inę tiesioginio dyzelinio kuro įpurškimo sistemą lengvajam automobiliui; Bosch gaminamiems dyzelinio kuro aparatūrai, kada ji gaminama jau 75 metai.

Truputis skaičių ir faktų apie “Bosch“

Įpurškiamo kuro slėgis: Šiuo metu pasiektas net 2050 barų (atmosferų) slėgis. Tai atitinka jėgai, kuria veikia vidutinės klasės lengvojo automobilio masė į piršto nago plotą. Taip tai neįtikėtina ką gali “Bosch“.

Įpurškiamo kuro greitis: Kuras įpurškiamas iki 2350km/h greičiu per purkštuko kiaurymes (skylutes). tai atitinka reaktyvinio lėktuvo maksimalų pasiektą greitį.

Kuro įpurškimo trukmė: Per 1,5 milisekundės kuras įpurškiamas į degimo kamerą – tiek pat laiko trunka fotoaparato plyksės šviesos impulsas.

Įpurškiamas kuro kiekis: mažiausias įpurškiamo kuro kiekis yra 1 cmm (kubinis milimetras), arba atitinka smeigtuko galvutės tūrį. Didžiausias įpurškiamo kuro kiekis lengviesiems automobiliams siekia 70 cmm.

Kuro įpurškimo dažnis: Jeigu šešių cilindrų dyzelinio variklio alkūninis velenas sukasi 4500 aps/min greičiu, kuro įpurškimo sistema valdo 225 įpurškimo ciklus per sekundę.

Variklio dydis: Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai yra padaryti nuo 3 cilindrų 0,8 litro ir 33kW galios iki 8 cilindrų 4.0 litrų ir virš 180kW galios. Volkswagen greitu laiku pasiūlys 10 cilindrų 5.0 litrų variklį su 230kW galia.

Kuro sąnaudos: Demonstracinio bandomojo važiavimo metu 1.0 litro darbinio tūrio “Volkswagen“ dyzelinis variklis sunaudoja tik 0,89 litro kuro 100km – tai taupiausias pasaulyje dyzelinis variklis. Šis prototipas pasiekė mažas kuro sąnaudas tik “Bosch“ aukšto slėgio kuro įpurškimo sistemos dėka. Serijinėje gamyboje esantis taupiausias automobilis su dyzeliniu varikliu yra “VW Lupo 3L TDI“ ir “Audi A2 1,2 TDI“, vidutiniškai vartojantys 3.0 litrus kuro 100km. Šiuose automobiliuose taip pat sumontuotos Bosch sistemos.

Dyzelių rinka: 2001 metais Vakarų Europoje tarp naujai registruotų automobilių dyzeliniai varikliai sudaro 36%. Australijoje – 66%. Belgijoje – 63%. Liuksemburge – 58%. Vokietijoje – 34.6%. Palyginimui : 1996 metais Vokietijoje buvo registruota tik 15% naujų automobilių su dyzeliniais varikliais.

Dyzeliai sporte: 1998 metais pirmą kartą istorijoje Niurburgringo 24 valandų lenktynėse pasiekta pergalė, naudojant dyzelinį variklį – automobiliu “BMW 320d“ su “Bosch“ modernia aukšto slėgio dyzelinio kuro įpurškimo sistema.

Pamatę užrašą “Bosch“, susimastykime kiek jis mums daug reiškia, kiek pakeitė Mūsų automobilius.. Net ir po sportinio automobilio antvožu gali slėptis grėsmingas dyzelinis variklis su “Bosch“ modernia aukšto slėgio dyzelinio kuro įpurškimo sistema.

VW Lupo TDI variklis.

VW Lupo išorė.

Audi A2 1.2 TDI. Išorė.

 

Aerografija.

Aerografija – piešiniai atliekami aerografu, tai mažas pniaumatinis aparačiukas panašus į dažų purkštuvą (polivizatorių).

Aerografas.

Juo atliekami sudėtingi ir paprasti piešiniai ant automobilių išorės ar vidaus. Tokie piešiniai reikalauja daug įgūdžių, reikia puikiai įvaldyti aerografą. Aerografija automobiliui suteikia gyvumo ir pasakiško grožio, automobilis tampa lyg meno kūrinys, galima piešti labai tikroviškus, gyvus piešinius. Automobilis daugeliui yra tik paprasčiausia transporto priemonė, su kuria galima nukakti iš taško A į tašką B. Bet kai kuriems taip neatrodo ir automobiliui skiria daugiau dėmesio, nes automobilis parodo pačio žmogaus mąstymą apie jo vairuojamą automobilį ar motociklą.

Pačių aerografijos piešinių kainos panašiai yra nuo 300lt ir net iki kelių tūkstančių litų, priklauso nuo piešinių sudėtingumo. Kuo piešinys sudėtingesnis tuo jis brangesnis.

Aerografų galima nusipirkti dažų parduotuvėse, jų kainos svyruoja nuo 140lt iki 1000lt. Priklauso nuo aerografo rūšies ir firmos. Ne visad  garsios firmos daiktas gali veikti geriau už pigesnį mažiau garsios firmos daiktą. Pirmam bandymui galima pamėginti nusipirkti vidutinį aerografą. Jų yra Panevėžyje Basanavičiaus g. 46. ir Nemuno g. 47a. Rasite geros kokybės aerografus už jums tinkamą kainą. Nepamirškite, aerografui bus reikalingas 2 – 3 barų  slėgis, kuris bus tiekiamas oro kompresoriumi.

Nebijokite bandyti piešti aerografu, gal Jūs turite gabumų ir puikiai seksis piešti arba tai bus Jūsų hobis. Rusijos statistika rodo, kad taip pagražintų automobilių, motociklų vagystės vyksta 87% rečiau nei paprastu neišsiskiriančių automobilių.

Aerografija ant automobilio šono.

Aerografija ant automobilio antvožo (kapoto).

Aerografija ant motociklo bako.