Arkų taisymas.

Daugumos senesnių automobilių kėbulai jau būna pažeisti korozijos. Jei arkos yra prarudiję iki tiek, jog nebėra sveiko metalo ir atsirado kiaurymės jas galima taisyti stiklo pluošto pagalba arba įvirinant naują metalą išpjovus pažeistą vietą.

Išpjauname pažeistą vietą, paimame metalo lakštą ir atpjauname reikiamo dydžio lopą ir įviriname jį į arkos išpjautą vietą.

Virinimo siūlę nušlifuojame ir vėl viriname kol siūlės vieta bus lygi. Apšlifuojame nelygumus ir galime pradėti glaistyti nelygumus.

Nugruntavus galime dažyti tokią arką. Galima dažyti tik arką arba kėbulo dalį, nereikia dažyti viso automobilio. Tokia sutvarkyta arka bus sveika apie 3 – 5 metus, priklauso nuo kokybiškai atlikto darbo.

Kitas būdas taisyti pažeistą automobilio arką stiklo pluošto pagalba. Reikės stiklo pluošto ir polisterinės dervos. Išpjauname pažeistą vietą. Iškerpamas gabalėlis stiklo pluošto taip, kad jis uždengtų 2 cm skylės krašto. Audinys išteptas polisterine derva dedamas ant skylės. Paviršius išlyginamas spaudžiant stiklo audinį prie skylės kraštų. Teptuku papildomai ištepamas polisterine derva visas audinys. Jeigu skylė gana didelė, po 8 – 10 minučių klijuojamas kitas stiko pluošto sluoksnis. Kuo daugiau sluoksnių tuo patikimiau užtaisoma skylė. Po 30 minučių audinys jau turėtų būti sukietėjęs ir paviršius bus pasidaręs gana lipnus. taip užklijuotą paviršių galima glaistyti. Jeigu kėbulo paviršiuje matomos mažos kiaurymės ir įtrūkiai, juos galime užtaisyti glaistu su stiklo pluoštu. Taip sutvarkę arką ar kėbule esančias skyles, galime jas gruntuoti ir ramiai dažyti. Gruntuojant galime dėti net 3 ar daugiau grunto sluoksnių. Taip sutvarkyta arka galėsite džiaugtis 3 ar daugiau metų.

Xenon šviesos, kas tai?

Tai dujinė Xenon lemputė, kuri žymiai skiriasi nuo įprastų. Xenon lemputės užpildytos dujomis, šviečia net 5 – 10 kartų ilgiau, nei paprastos halogeninės lemputės.

Xenon lemputės.

Ksenonai šviečia 3 – 5 kartus stipriau ir taip tamsiu paros metu kelias tampa geriau matomas, vairavimas tampa saugesnis.

Xenon žibintų šviesos.

Tokia lemputė naudos tik 35W vietoj 55W , šviečia kaip dieną, akys žymiai lengviau atskiria judančius ir blankius objektus. Tokios lemputės dažniausiai jau būna įdiegtos naujuose automobiliuose, bet lengvai galima įdiegti ir į senesnių modelių automobilius. Geros ksenoninės lemputės panašiai kainuoja apie 250 – 300Lt. Xenon lemputės yra ir prabangos reikalas ir tiuningo mažas elementas, taip pogi tamsiais žiemos vakarais matyti ir būti matomam yra taip pat svarbu, kaip važiuoti žieminėmis padangomis. Tokių lempučių degalinėse nenusipirksite, reikia teirautis automobilių dalių ar remonto firmose. Tokios sistemos instaliacija trunka vos valandą, nes nereikia nieko perdirbti, pjaustyti ar lituoti. Tokia tinkama instaliacija Jūsų matymui duos daug pliusų.

Motociklas su tanko varikliu.

Vokiečiai, Tilo Niebel su savo bendradarbiais iš kompanijos “Harzer Bike“  sukonstravo gigantišką motociklą su sovietinio tanko T – 55 varikliu. Gavę tanko variklį, apmąstę kur būtų racionaliausia jį panaudoti, nusprendė konstruoti naują motociklą. Iš to gavosi? Taip.Tai didžiulis motociklas.

Savo išvaizda primenantis Antrojo Pasaulinio karo transporto priemonę “Panzerbike“ iš ties yra motociklas su šoniniu vežimėliu. T – 55  variklis yra V12 tipo, o jo galia siekia net 620 arklio galių. Šio motociklo ilgis apie 6m, plotis – 2,7m, o sveria jis nei daug nei mažai 5 tonas. Štai Jums keletas foto jog įsivaizduotumėte jo dydį.

Automobilio dažymas

Automobilio dažymas ir paruošimas dažymui atrodo iš pirmo žvilgsnio nesunkus darbas. Visų pirma reikia apžiūrėti ar automobilio kėbulo dalys (sparnai, kapotas, arkos, durelės..) nėra sulankstytos. Jei kėbulas prarudijęs iki tiek, kad atsirado kiaurymės, jas galime nevirinti jei neturite tam įrankių. Yra pirkti polisterinės dervos ir stiklo pluoštas.Juo galime klijuoti kiaurymes ir taip paruošti kėbulą dažymui

.Jei kėbulas sulankstytas nestipriai, galime patys imtis remonto darbų. Kėbulas lyginamas plaktuku arba taikomas kameros ar vaikiško dviračio kameros būdas. Kamera įstatoma po pažeista vieta ir imama į ją pūsti orą. Taip įlinkusi skarda grįš į buvusią padėtį.

Lyginant kėbulo paviršių reikia gana atsargiai, neišspausti per daug metalo į išorę ar vidų, tada bus dar sunkiau, metalas išsitampys. Reikia metalą stengtis išlyginti kuo mažiau smūgiuojant, kad nereiktų jo varyti atgal. Jei padarėte pūslę, galima ją sutvarkyti šaltuoju būdu. Smailiuoju plaktuko galu reikia stuksenti metalą, o iš kitos pusės laikyti prispaustą paramą (pusapvalis masyvus metalo gabalas). Pradėdama nuo pūslės krašto ir einama spirale pūslės vidurio link. Kėbule yra daug sunkiai prieinamų vietų, tad galime pasigaminti įvairiausių metalinių mentelių ar kabliukų ar 10mm skersmens strypų. Išlyginus kėbulą galima mažus nelygumus  ar iškilimus išlyginti didele dilde. Jos nepasiektos vietos šlifuojamos abrazyviniu popieriumi. Pagaliau švariu skudurėliu ir skiedikliu (vaitspiritas, 646, 645, 647…) nuo taisomo paviršiaus nuvalome riebalus, jog glaistas, gruntas ar dažai kibtų prie Jūsų paruošto paviršiaus.

Nuglaistytas automobilio kapotas.

Dažymo medžiagos apsaugo automobilio kėbulą nuo vandens, benzino, alyvų, saulės, ir kitų atmosferos veiksnių poveikio. Labai svarbios ir dekoratyvinės ypatybės – spalva, blizgesys ir išvaizda. Gana svarbios ir mechaninės ypatybės – kietumas, stiprumas, elastingumas, ir lipnumas.

Pagal dangos rūšį dažymo medžiagos skirstomos į lakus, dažus, emalius, gruntus ir glaistus. Išdžiūvus lakui, susidaro permatoma danga. Dažai sudaro nepakankamai dekoratyvią dangą. Emaliai sudaro kietą, lygų ir blizgantį paviršių. Gruntas – gerai limpanti prie dažomo paviršiaus medžiaga, kuri kėbulo paviršių saugo nuo korozijos ir gerina dažų sukibimą. Glaistu užglaistomi paviršiaus įdubos ir nelygumai. Patariu pirkti ne pačius pigiausius glaistus. Glaistai būna dviejų komponentų. Glaistas yra smulkaus grūdėtumo, turi antikorozinių ypatybių, lengvai šlifuojamas sausu šlifavimo popieriumi Nr. 90. Juo galima išlyginti vidutinio dydžio metalo nelygumus. Vieno stori gali siekti 4 – 5mm. Glaistą geriausia tepti ant nuriebalinto paviršiaus 20 laipsnių temperatūroje tada glaistas išdžiūsta panašiai per 5 – 15 minučių. Prieš dažant paviršių jį patartina gruntuoti (fileriu) 4+1. Tai akrilinis dviejų komponentų užpildas. Jis gerai padengia paviršiuje esančias poras, jis lengvai šlifuojasi popieriumi Nr.600 – 1000. Gruntą reikia praskiesti ir purkšti 3 – 4 barų slėgiu.

Nugruntuotas automobilio sparnas.

Galima glaistyti glaistu su stiklo pluoštu. Tai dvikomponentis glaistas, kurio didžiąją dalį sudaro stiklo skaidulų pluoštas. Jis neskilinėja kaip paprastas glaistas net ir užtepus storesniu sluoksniu. Todėl juo galima paslėpti didelius metalo nelygumus. Glaistas 20 laipsnių temperatūroje išdžiūsta panašiai per 25 minutes.

Išdžiūvus glaistui galime pradėti šlifuoti. Darbo kokybė priklauso nuo šlifavimo popieriaus kokybės. Švitrinis popierius su stambiais grūdeliais palieka paviršiuje gilius įbrėžimus, kuriuos galima įžiūrėti net per dažų sluoksnį.

Gerai paruoštą paviršių galime gruntuoti arba padengti gruntiniu užpildu. Gruntas būna baltos, pilkos ir rudos spalvų. Gruntas išdžiūsta panašiai per 2 valandas. Nugruntuotą paviršių reikia šlifuoti labai smulkiu švitriniu popieriumi (Aš naudoju Nr. 1500 nudažius nesimato jokių įbrėžimų) ir nuriebalinti.

Kruopščiai paruoštą kėbulą ar jo dalį galime dažyti. Norimus dažus galime nusipirkti automobilių dažų parduotuvėse arba ten juo pagamins pagal Jūsų nuneštą pavyzdį (bako dangtelį ar kitą detalę).  Pasiteiraukite kokioje temperatūroje džiūsta Jūsų nusipirkti dažai, nes kai kurie džiūsta tik aukštoje temperatūroje 80 – 120 laipsnių temperatūroje. Taip pat pirkdami dažus pasistenkite pirkti tos pačios firmos kaip ir buvo naudojamas gruntas ir glaistas, nes kitaip dažai gali tirpdyti gruntą ar glaistą.

Dažymui tinka kompresoriai tiekiantys 3 – 6 barų slėgį. (Aš turiu kompresioriu 2,2kW kuris tiekia iki 10 barų slėgį, resiveris 50L, 280L/min , tokio kompresoriaus pakanka gruntavimui ,dažymui..) Tai va nudažius pirmą sluoksnį, reikia palaukti 10 – 15min, po to antrą kartą dažyti skystesniais dažais.

Nudažytas automobilio kapotas.

Keistas motociklas, BMW R1100GS.

Vokietijos tiuningo kompanija “Beutler Lanck & Design“, ši kompanija užsiima motociklų tiuningu. Ant naujojo BMW R1100GS bazės sukūrė labai keistai gal kam nors ir baisiai atrodantį motociklą.

Pakeista beveik viskas – nauji oro aptakai, nauji žibintai, naujas vairas,sėdynė, o kad išgautų kitokį garsą, tiuningo kompanijos inžinieriai sutrumpino išmetimo vamzdį. Motociklo variklio niekas netiuningavo – jis toks pat kaip serijinis.

Naujas motociklas kainuoja panašiai du kartus brangiau nei originalas – apie 30 000 eurų.

Beveik visos matomos išorės kėbulo detalės pagamintos iš anglies pluošto, todėl motociklas gan lengvas ir labai greitas.

BMW R1100GS

NOS (azoto suboksido sistema)

NOS azoto suboksido sistemos pagalba galima varikliui laimėti taip norimų arklio galių. Žinome, jog norint jų laimėt,i reikia degimo kamerose sukelti didesnį slėgį ar sudeginti kuo daigiau ir geriau kuro mišinio. Norint sudeginti kuo geriau kuro mišinį, reikia kuo daugiau deguonies. Šioje vietoje mums gali pagelbėti azoto suboksido sistema (NOS). Ji prideda varikliui papildomą galią, leisdamas sudegti daugiau kuro negu įprastai. Mūsų ore, kurį kvėpuojame, yra:

• 20,947%  deguonies;
• 78,08%   azoto;
• 1% kitų dujų.

Azoto suboksidas yra panašiai kaip oras, tik jame yra didesnis procentas deguonies 36,35%. Jo dujos sudarytos iš 1 deguonies ir 2 azoto atomo. Azoto suboksido dujos turi saldų kvapą. Nesijaudinkite, jos yra nenuodingos, o paplitusios ore jums gali sukelti juoką.

Azoto suboksido dujos parduodamos balionuose, kuriuose suslėgtos dujos net iki 850 – 1100psi slėgio. Tokiame slėgyje dujos pavirtusios skystomis. Nos balionas dažniausiai montuojamas automobilio bagažinėje, nuo jo aukšto slėgio žarnele patiekiamas azoto suboksidas iki variklio skyriaus, kur solenoido (el. vožtuvas) pagalba yra išpūčiamas tada, kai jo jums prireikia. Nos sistemos gali būti trijų rūšių, priklausomai nuo to, kurioje vietoje azoto suboksidas yra išpūčiamas iš solenoido. Rūšys yra tokios: “šlapia“, “sausa“ ir “tiesioginė“ sistemos.

“Sausa“ azoto suboksido sistema (dry nitrous oxide system). Azoto suboksidas yra išpučiamas į oro padavimo kanalą, kur perėjęs i dujinę būseną, kartu su oru patenka i cilindrus. “Sausas“ NOS turi kelis esminius trūkumus. Vienas iš jų tai, kad  pradėjus pūsti azoto suboksidą i cilindrus, nėra paduodamas papildomas kuras. Tačiau šį trūkumą galima išspręsti dviem paprastais būdais:

• Pučiamų dujų pagalba paveikti oro matuoklę, kuri daugiau atsidarytų, tuo pat metu duodama komanda variklio valdymo kompiuteriui (ECU) duoti daugiau kuro į cilindrus;

• Arba pakeičiant variklio kompiuterio (ECU) programos nustatymus, didint kuro purkštuku veikimo per vieną ciklą laiką.

“Sausos“ azoto suboksido sistemoms nereikia didelių investicijų ir todėl jos yra populiariausios pradedančių tarpe.

“Šlapia“ azoto suboksido sistema (wet nitrous oxide system). Ši sistema turi panašumų i “sausą“ azoto suboksido sistemą, bet turi savų skirtumų. “Šlapioje“ sistemoje solenoidas yra dvigubas, jis purškia ne tik azoto suboksidą, bet ir papildomą kuro mišinį į oro kanalą, todėl vadinama “šlapia“ azoto suboksido sistema. Įpurškiamas kuras sušlapina oro padavimo kanalą. Šioje sistemoje purkštuką būtina montuoti kuo arčiau įsiurbimo kolektoriaus. “Šlapia“ sistema yra truputį brangesnė nei “sausa“ azoto suboksido sistema ir jos montavimas sudėtingesnis, tačiau efektas gaunamas žymiai geresnis. Geriausiai ši sistema taikoma varikliams į kuriuos oras paduodamas suspaustas aukšto slėgio kompresorių arba turbokompresorių pagalba.

“Tiesioginė“ azoto suboksido sistema (port nitous oxside system). tai pati sudėtingiausia azoto suboksido sitema. Ši sistema turi truputį panašumų į “šlapia“ NOS. Solenoidas yra dvigubo veikimo, jis tuo pat metu įpurškia kuro mišinį ir azoto suboksidą. Solenoidai tokiu atveju montuojami cilindrų sienelese. Tokiu būdu azoto suboksidas ir kuro mišinys vienodai patiekiamas tiesiai į degimo kameras ir neturi neigiamų faktorių kaip kitos sistemos. Oras, kuro ir azoto suboksido mišinio proporcijas skirtingiems cilindrams. Tai sumažina efektyvumą ir gali neigiamai atsiliepti variklio darbui. “Tiesioginės“ sistema leidžia tiksliai valdyti mišinio proporcijas kiekvienam variklio cilindrui. Dažniausiai tokias sitemas renkasi tik profesionalai ir naudoja jas rimtose varžybose. Ši sistema suteikia galimybę efektyviausiai išgauti iš azoto suboksido naudą.

NOS sistemos varikliams pakelia nuo 40% iki 50% arklio galių ar net daugiau. Paspaudus NOS mygtuką, jį rekomenduojama laikyti ne ilgiau kaip 10 – 15 sekundžių. Standartinio baliono užtenka panašiai 200 sekundžių. Sauso NOS sistema Lietuvoje kainuoja apie 2100lt ,o šlapio apie 2500lt. Tiesioginės NoS sitemos kaina nėra žinoma. Aš manau žymiai brangesnė nei šlapio NOS.

Taip atrodo NOS.

Spoileriai (išorės tiuningas) ką reikia žinoti

Daugelio nuomonę tiuninginiai spoileriai, orgaudžiai, slenksčiai, bamperiai ir kitos tiuningo dalys dedamos tik dėl grožio. Taip šie elementai yra tikrai gražūs ir pakeičia automobilio išvaizdą, automobilis tampa išskirtiniu. Tačiau tiuningo dalys ne vien suteikia grožį, bet ir mechaninė šių detalių funkcija yra padaryti automobilį kuo aptakesnį. Kuo mažiau automobilis kampuotesnis, tuo važiuojant dideliu greičiu bus stabilesnis kelyje, greičiau pasieks pagreitį ir sutaupys degalų. Kiekviena detalė turi dar ir sau būdingų bruožų, kuriuos galime ir aptarti.

Slenksčiai, pritvirtinti automobilio apačioje, automobilio šonuose, leidžia keliauti oro srautui toliau reikiama kryptimi. Jų galuose kartais būna pritvirtinti sparneliai, bet jie ne ką ir prisideda pagerinant tiuninginio automobilio aerodinamines savybes.

Stabilizatoriai ant valytuvų leidžia valytuvams gerai atlikti savo darbą važiuojant dideliais greičiais sningant ar lyjant.

Orgaudžiai –  jų būna įvairiausių formų ir paskirties. Gražus tiuningo elementas. Tikrąją naudą duoda tik tie, kurie skirti aušinti variklį arba montuojami ant slenksčių (ne į slenksčių vidų). Visi kiti orgaudžiai suteikia tik gražų vaizdą.

Antakiai montuojami ant priekinių automobilio žibintų, bet ir kaukės būna montuojamos ir ant galinių lempų. Antakiai tik šiek tiek pagerina aerodinamines savybes, o pagrinde veikia apsaugodami nuo žibintų šonuose susikaupiančio purvo ir vabzdžių liekanų.

Automobilio sparnų arkos, jas galima skirstyti i kelias grupes. Norint, kad ratai kuo daugiau išsikištu į įšorę yra naudojamos metalinės dalys, montuojamos rato montavimo vietoje, o ant jų jau dedami patys ratai. Taip iškištus ratus galima pridengti prailgintomis arkomis, kurios juos puikiai pridengia, tai dar vadinama “sparnų pūtimu“. Kitas dalykas, kai arkos dedamos tiksliai į kampus tarp kėbulo ir sparno, taip yra siekiama padaryti automobilį kuo aptakesnį, mažėja oro pasipriešinimas.

Deflektorius (stogelis) pagerina oro sklidimą nuo kėbulo ant galinio stiklo ir valytuvo. Taip automobilis tampa aptakesnis ir jo dėka žymiai sumažina purvo patekimą ant galinio stiklo.  Kitas deflektoriaus tipas, jis montuojamas ant kojelių ar dažniausiai montuojamas ant “hečbeko“ tipo automobilių. Jo paskirtis sugaudyti kraštuose esantį švaresnį orą ir nukreipti į galinį stiklą. Dar kiti deflektorių tipai reguliuoja oro srovę į radiatorių ir ventiliacinę sistemą, taip apsaugodami variklį nuo perkaitinimo.

Stabilizatorius ant bagažinės. Ši tiuningo detalė mėgstama automobilių turėtojų, nes ji pagerina automobilio estetinį vaizdą. Stabilizatorius duoda naudą automobiliui, važiuojant keliu, suteiks automobiliui spaudžiamąją jėgą. Kuo didesnis greitis tuo automobilis bus spaudžiamas prie žemės ir taip įgis stabilumo. ypač padės darant staigius posūkius. Galingam sportiniam automobiliui važiuojančiam dideliu greičiu jam gali pradėti kilti užpakalinė dalis ir gali visiškai atsiplėšti nuo žemės  (panašiai važiuojant 220 km/h greičiu). Stabilizatorius pagerina oro srautų judėjimo kryptį ir pagerina automobilio aerodinamines savybes. Mažesnis pasipriešinimas oro srautui ir didesnė spaudžiamoji jėga bus tada, kai oro atakos kampas neviršys 4 – 5 laipsnių. Yra slankiojančių stabilizatorių, kuriuos dažniausiai deda automobilių gamintojai, mygtuko pagalba galima reguliuoti stabilizatoriaus kampą.

Deflektorius ant BMW

Galinis spoileris – tvirtinamas po galiniu bamperiu. Jo savybės labai panašios kaip priekinio spoilerio. Jis padidina pratekėjimą oro srovei, atslenkančiai nuo slenksčių bei pro apatinius automobilio kraštus.

Kai visos šios dalys yra sumontuojamos ant automobilio, jis tampa pastebimai patrauklesnis, išsiskiriantis iš visų  automobilių ir gauna naudą. Stabilesnis bolidas bus pranašesnis lenktynėse,geriau valdomas ar besivažinėjant dideliais greičiais, posūkiuose būsite užtikrintesni, saugesni ir jausitės valdantys padėtį. Norint taisyklingai sumontuoti tiuningo elementus, reikia pasitarti su specialistu ar nutuokiančiu žmogumi, jog tie elementai ne tik derėtų prie Jūsų mylimo bolido, bet ir duotų norimą naudą.

Čipas (chip) – variklio darbą reguliuojanti mikroschema.

Dabartinių automobilių varikliai yra valdomi elektronika (kompiuteriu). Visi variklio darbo režimai valdomi specialia programa, kuri padeda kontroliuoti variklį, t. y. turbinos darbą, kuro padavimą, kuro degimą ir kitus variklio atliekamus darbus. Automobilių gamintojai visada nori, kad automobilis atitiktų įvairių pirkėjų poreikius. Vieniems automobilis yra tik transporto priemonė, kitiems  – kažkas daugiau ir norima iš jo padaryti “žvėriuką“. Gaminant automobilius yra paliktas automobilio tobulumo rezervas. Dedant į automobilio variklį “čipą“ galime pagerinti variklio darbo parametrus. Dažniausiai padidinti galingumą ir sukimo momentą, rečiau, sumažinti kuro sąnaudas. Galios padidėjimas galimas net 7 – 12% varikliams be turbinos ir net 34% varikliams su turbina. Variklis gražiau dirba, tolygiau keičiasi sukimo momentas ir dingsta automobilio trūkčiojimai staigiau paspaudus akceleratoriaus pedalą. Benzininiuose varikliuose su turbina kuro sąnaudos padidėja 5 – 15%. Dyzeliniuose varikliuose su turbina  – sumažėja apie 5%. Paprastiems benzininiams varikliams kuro sąnaudos pasikeičia nuo -5% iki +5% , daug kas priklauso nuo važiavimo įpročių. Automobilius galima “čipuoti“ tik tuos, kuriuose yra kompiuteris, valdantis variklio darbą. Daugeliui automobilių nuo 1991 metų ir visiems europiniams automobiliams nuo 1996 metų galima įdėti “čipą“ ir taip “patiuninguoti“ automobilį. Dažniausiai taip galingumas išgaunamas turbodyzeliniams varikliams ir benzininiams varikliams su turbina. Automobiliams be turbinos galima galingumą padidinti nedaug lyginant automobilius su turbina, kadangi be turbinos negalima padidinti įpučiamo oro slėgio į variklį, todėl ir galios negauname. Varikliuose be turbinos idėto “čipo“ efektyvumą galime pagerinti specialiu sportiniu filtru. Variklio ilgaamžiškumas įmontavus “čipą“, nieko nepasikeičia arba sumažėja taip menkai, kad sunku išmatuoti. Variklio valdymo programa taip sumontuota, kad variklio galingumas būtų didinamas proto ribose ir neviršytų gamintojo nustatytų variklio ir automobilio tvirtumo iki patikimumo ribų. Jei automobiliu važiuojama leistinu greičiu, tai ilgaamžiškumas nei kiek nenukenčia, priešingai nei sporto varžybose, kur ilgaamžiškumas sumažėja apie 3 – 5%. Po tokio variklio “čipavimo“, galima dar daugiau padidinti variklio galią pagal specialius kliento norus ir siekiant sportinių tikslų. Tačiau taip darant rizikuojama sugadinti automobilį. Po “čipo“ įmontavimo variklio temperatūra nežymiai pasikeičia 5 – 8 laipsniais, bet tik tada, kai važiuojama labai dideliu greičiu.

.

Automobilio variklio čipas (chip) Variklio darbą reguliuojanti mikroschema.

Motociklų (moto) tiuningas

Motociklą galima pradėti tiuninguoti nuo išorės detalių. Bus puikiai pastebimas sportinis duslintuvas, skaidrūs posūkiai, žibintai – “Angelo akys“ (Angel Eye), gražus motociklo išdažymas (aerografija), platus galinis ratas, ryškia spalva nudažyti stabdžių suportai, elektroninis spidometras, tamsintas priekinis stiklas, neonai po motociklu ir ant jo variklio.
Motociklo tiuningas, kuris bus mažiau matomas, bet juntamas – tai mažo pasipriešinimo oro filtrai, sportinės stabdžių kaladėles, stabdžių diskų forma, sportinė sankaba, lengvinti stūmokliai ir žiedai, NOS įranga, vienpusė galinė švytuoklė ir daug kitų dalių, kurios suteikia motociklui grožio ir stabilumo.

Aerografija ant “Ducati“ motociklo.

Automobilio avaringumui turi įtakos jo spalva

Automobilio avaringumui turi įtakos jo spalva – apie tai skelbia naujausia statistika. Dažniausiai į draudimo kompanijas kreipiasi juodos spalvos automobilių savininkai. Antrąją vietą užima sidabrinės spalvos automobiliai. Beje sidabrinės spalvos yra populiariausi automobiliai pasaulyje.
Trečioje vietoje tarp dažniausiai besikreipiančių į draudimo kompanijas dėl žalos atlyginimo mėlynų automobilių savininkai, ketvirtoje žalių, penktoje geltonų automobilių savininkai. Kaip nebūna keista, tačiau patys saugiausi žydri automobiliai. Palyginus retai dėl avarijų nukenčia baltų ir rausvų automobilių savininkai.